Labiausiai Lietuvos verslą įtakosiantys faktoriai 2020-ais metais

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomika paaugusi 3,9 proc. šiais metais tokių optimistinių rodiklių gali ir nepasiekti. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2020-ais metais šalies ekonomika augs 3,3 proc. Pagrindiniai faktoriai, lemsiantys ekonomikos augimo sulėtėjimą, yra išoriniai. Tai besitęsiantys prekybos karai tarp JAV, ES ir Kinijos, koronavirusas, kariniai konfliktai ir dėl šių veiksnių susidariusi neapibrėžta pasaulio ekonominė padėtis. Toliau straipsnyje yra aptariami šie ir kiti faktoriai daugiausiai įtakosiantys Lietuvos verslą 2020-ais metais.

Tiesioginės užsienio investicijos

Tiesioginės, iš užsienio valstybių ateinančios investicijos į Lietuvoje vystomą verslą turi didelę įtaką bendrai Lietuvos ekonomikos raidai. Paskutinius du metus Lietuvoje sparčiai augęs užsienio kapitalo investavimas leidžia daryti prielaidą, kad ir 2020-ais metais jo augimo apimtys nemažės. 2018-ais metais užsienio investicijos siekė per 65 mln. eurų. 2019 metais jos kiek padidėjo ir siekė 70 mln. eurų. Dėl užsienio kapitalo įmonių investavimo tempo spartėjimo Lietuvoje klesti nekilnojamo turto sektorius, kuriamos naujos darbo vietos, didėja vidutinis darbo užmokestis, surenkama daugiau mokesčių ir į Lietuvą atnešama užsienio šalyse sukaupta patirtis.

Koronavirusas

Metų pradžioje tarp pagrindinių dažniausiai įvardijamų pasaulio ekonomikos rizikų buvo minimi ekonominiai karai, geopolitinė įtampa ir gamtos stichijos. Ir nors koronavirusas tuo metu dar nepateko į labiausiai tikėtinų rizikų dešimtuką, šiandien, kai kiekvieną dieną šiuo virusu užsikrėtusių žmonių skaičius vis didėja, situacija yra pasikeitusi kardinaliai. Šio viruso keliami padariniai gali reikšmingai supurtyti pasaulio ekonomiką bei pažeisti jos stabilumą. Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacija (EPBO) pasaulio ekonomikos augimo prognozes dėl šio viruso šiuo metu yra sumažinusi 0,5 proc. punkto (iki 2,4 proc.), o susiklosčius blogesniam scenarijui, pasak EPBO, dėl šio fakto pasaulio ekonomika 2020-ais metais galėtų susitraukti ir dvigubai, t.y. iki 1,2 proc.

Dėl koronaviruso Kinijoje uždarytos gamyklos ir sumažėjęs vartojimas turi didelių neigiamų padarinių ne tik Kinijos ekonomikai, bet tai tiesiogiai atsiliepia ir kitų pasaulio valstybių ekonomikoms, tarp jų ir Lietuvos. Dėl ženkliai sumažėjusios gamybos Kinijoje gali būti paveiktos prekių gamybos ir jų tiekimo grandinės. Ilgainiui ne tik prekybinės, bet ir gamybinės įmonės gali susidurti su iš Kinijos importuojamų prekių bei gamybai reikalingų medžiagų stygiumi. Ir nors trumpalaikėje perspektyvoje dėl rinkoje sumažėjusios prekių pasiūlos Lietuvos prekybinėms įmonėms tai gali turėti teigiamų padarinių, ilgainiui gamybinėms įmonėms dėl atsiradusio gamybinių medžiagų stygiaus tai gali lemti gamybos apimčių sumažėjimą.

Dėl koronaviruso Kinojoje mažėjantis vidaus vartojimas gali neigiamai įtakoti į Kiniją savo produkciją eksportuojančias Lietuvos įmones, turizmo bei tranporto sektorius. Jau šiandien Lietuvos pieno sektoriaus įmonės didžiąją savo dalį produkcijos eksportuodamos svetur susiduria su tam tikrais iššūkiais. Dėl Italijoje sparčiai plintančio viruso ir daugelyje sričių paskelbto karantino Lietuvos įmonės neturi galimybės pristatyti savo pagamintos produkcijos. Kokią įtaką Lietuvos verslui koronavirusas padarys artimiausiu metu, priklausys nuo jo išplitimo lygio ir to, kaip į tai bus linkę reaguoti gyventojai. Panika, karantinas, izoliavimasis gali sumažinti vartojimą, o tai savo ruožtu atsilieptų prekybinių ir gamybinių įmonių veiklos rezultatams.

Migracija

2020-ų metų sausis buvo 12-tas mėnuo iš eilės, kai atvykstančiųjų skaičius į Lietuvą buvo didesnis nei išvykstančiųjų. Paskutinį kartą neigiamas migracijos rodiklis buvo užfiksuotas 2019 metų sausį, kai iš šalies išvyko 68-iais žmonėmis daugiau nei atvyko. Statistikos departamento duomenimis pernai į Lietuvą atvyko per 10 tūkst. asmenų daugiau nei išvyko. Nors didesniąją dalį į Lietuvą atvykstančių sudaro Lietuvos piliečiai, pastebimas imigruojančių užsienio piliečių skaičiaus didėjimas.

Didėjantį imigracijos srautą pagrinde lemia du faktoriai. Pirmas jų, tai Brexit daroma įtaka Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių apsisprendimui sugrįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą. Ir antras faktorius – tai į Lietuvą dėl gerėjančio pragyvenimo lygio dirbti atvykstantys Rytų Europos piliečiai.

Nors bendras Lietuvos gyventojų skaičius 2019-ais metais vis dar buvo mažėjantis, imigracijos skaičiaus didėjimas daro įtaką Lietuvos darbo ir nekilnojamo turto rinkoms. Atvykstantys imigrantai sąlyginai trukdo Lietuvoje kilti vidutiniam darbo užmokesčiui bei dėl jų skaičiaus didėjimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose auga būsto nuomos ir pardavimo kainos. Taip pat atvykstantys imigrantai užpildo darbo vietas statybos bei transporto sektoriuose, kai šiuo metu juose tam jaučiama didžiulė paklausa.

Naftos kaina

Žaliavinės naftos kaina tiesiogiai veikia Lietuvos transporto, gamybos bei žemės ūkio sektorius. Jos didėjimą ar mažėjimą lemia keletas pagrindinių faktorių. Tai pasaulyje naftos išgaunamo kiekio pasiūlos ir paklausos santykis, sezonų kaita, kariniai ir ekonominiai konfliktai bei kiti nenumatyti nuolat kintantys faktoriai, kaip, pavyzdžiui, koronavirusas. Nors 2020-ais metais Lietuvoje ir buvo įvesti nauji akciziniai mokesčiai bešviniam benzinui (7,3 proc.) bei žymėtam ir nežymėtam dyzelinui (po 7,2 proc.), kuras šalyje iš esmės nepabrango. Šiam faktui įtakos turėjo JAV ir Irano konflikto stabilizavimasis ir Kinijos ekonomikos apsisukimus pristabdęs koronavirusas, kas lėmė pasaulyje ženkliai sumažėjusią naftos paklausą. Per pastarąją savaitę „Brent“ rūšies naftos kaina krito per 10 proc. ir šiuo metu siekia iki 50 JAV dolerių už barelį. Šiais metais linkusios mažėti naftos kainos teigiamai veikia Lietuvos transporto, gamybos bei žemės ūkio sektorius. Su tuo susijusios įmonės nepatiria papildomų išlaidų, o tai leidžia išlaikyti gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų konkurencingą kainą.

Ekonominiai karai

Praeitų metų pabaigoje Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė 25 proc. importo muitus lietuviškiems pieno produktams. Šia muitų deklaracija buvo apmokestinti iš Lietuvos importuojami sūriai, jogurtai ir kiti pieno gaminiai. Lietuvos pieno produktų eksportas į JAV 2019-ais metais siekė apie 9 mln. eurų. Pieno sektoriaus atstovų teigimu JAV rinka sudarė žymią jų ekosportuojamos produkcijos dalį. Apmokestinus šiuos gaminius papildomais 25 proc., JAV rinkoje lietuviški gaminiai praranda konkurencingumą bei taip tampa nepaklausūs. Kol šiems gaminiams eksportuoti bus surastos alternatyvios rinkos, juos tenka sandėliuoti.

Dėl JAV įvestų pieno produktų muitų visai Europos Sąjungai joje lieka daug nerealizuotų pieno produktų, kurie prieš tai buvo eksportuojami į Jungtines Valstijas. Didieji Europos eksportuotojai – Danija, Olandija, Italija, Prancūzija, Airija, JAV rinkai skirtus produktus tiesiog sandėliuoja Europoje. Dėl šios priežasties 2020-ais metais gali kristi žaliavinio pieno kaina, o tai atsilieptų ir Lietuvos pieno ūkiams.

Dar 2018-ais metais Europos sąjungai Jungtinių Amerikos Valstijų įvesti plieno ir aliuminio muitai, atitinkamai po 25 ir 10 proc., padarė didelę įtaką Europos automobilių pramonei. Vokietijoje 2019-ais metais buvo pagaminta 9 proc. mažiau automobilių nei 2018-ais metais. Tai lėmė sumažėjusi automobilių paklausa JAV rinkoje. Šie metalo muitai netiesiogiai įtakoja Lietuvos gamybos įmones, kurios užsiima gamyba komponentų, skirtų automobilius gaminančioms Europos kompanijoms.

Neapibrėžta pasaulio ekonominė padėtis

Kadangi Lietuvos verslas yra globalios rinkos dalis, esame priklausomi nuo pasaulio ekonomikos būklės. Daugelis ekonomistų sutinka, kad šiuo metu pasaulio ekonomika iš klestėjimo fazės pereina į ekonominio lėtėjimo fazę. Tai lemia pasaulinėje rinkoje susidariusi perprodukcija, dėl jos atsiradę ekonominiai karai, išaugęs verslo įmonių įsiskolinimas, karai, gamtos stichijos bei koronaviruso sėjama panika. Kokią įtaką Lietuvos ūkiui padarys šie faktoriai, parodys ateitis, tačiau bendru ekonomistų sutarimu 2020-ieji metai Lietuvos verslui visumoje turėtų būti palankūs.